Pagrindai

Viduramžiai Europoje ir LDK

VBE 1.1 — Krikščionybės plitimas bei įtaka. Krikščionybės skilimas (Didžioji schizma)

Krikščionybė plinta 313 - 1413 metais (paskutiniaisiais pakrikštijamas Žemaitijos kraštas). Lietuva apskritai priima krikštą vėliausiai Europoje.

• V a. - frankai - krašto valdovas ir popiežius sustiprina Bažnyčią
• X a. - slavų (Lenkija iš krikščionės kunigaštytės, Kijevo Rusija krikštą priimė iš Bizantijos)

Krikščionybės plitimo priežastys

1. Barbarų gentys, t.y. frankai, norėjo susitapatinti su romėnais
2. Frankai ir popiežius vienas kitą rėmė - tai buvo dvipusė nauda
3. Krikščionybės universalumas
4. Krikščionybė galėjo plisti su savo atributika, ženklas, pavyzdžiui, kryžiumi ✝

Krikščionybės plitimo būdai

1. Misionieriai (žmonės, turintys misiją — dvasininkai, vienuoliai) skatino pasikrikštyti
2. Pasikrikštydavo valdovai ir po to visa tauta (pavyzdžiui, frankai V a.)
3. Kai valdovai vesdavo krikščiones
   • Lenkijos valdovas vedė čekų kunigakštę — X a.
   • Jogaila vedė Lenkijos karalaitę Jadvygą — 1386 m.
   • Po metų pasikrikštijo Lietuva — 1387 m. — VBE data
4. Religijos sklidimo prievarta. Vyko karai su tomis šalimis, kurios nepriimdavo krikščionybės (žr. kryžių žygius)

Krikščionybės skilimas į Rytų (ortokodsai) ir Vakarų (Romos katalikų) bažnyčias — Didžioji schizma XI a.

Sąvokos:

• Patri uno — viena tėvynė