Ši medžiaga parengta Pasvalio Lėvens pagrindinės mokyklos pedagogų seminarui „Profesinė motyvacija" (2026 m. balandžio 8 d.). Lektorius — Evaldas Karmaza, keliaujantis mokyklų psichologas (mopsis.info).

Žemiau rasite pagrindines seminaro temas su santraukomis, šaltiniais ir praktiniais įrankiais. Ši medžiaga skirta jūsų asmeniniam naudojimui — galite grįžti prie jos bet kada.

Skaidrės - čia.

Padalomoji atsisiuntimui PDF formatu:

2026.04.08 Pasvalio Lėvens mokytojams apie motyvaciją - padalomoji.pdf

Anketa_motyvacijos_vertinimas_ATSPARI_2026.pdf

Kas yra motyvacija — ir kas ji nėra

Motyvacija — tai kryptingas ėjimas net tada, kai nieko nesinori. Tai ne aistra ir ne entuziazmas. Tai vidiniai sprendimai dėl vertybių ir darbo standarto.

Nemotyvuotas mokytojas nebūtinai nenori — gal sprendžia asmeninį klausimą, gal per ilgai dirba be poilsio, gal tiesiog išseko.

Trys „prigesimo" tipai:

• Aukos — dirba iš kaltės jausmo: „kas, jei ne aš?"
• Atbūvėjai — psichologiškai jau išėję, bet fiziškai dar vietoje
• Pavargusieji — nori, bet nebeturi jėgų

Atpažinti savo tipą — tai ne diagnozė, o pirmasis žingsnis.

Išmoktas bejėgiškumas ir optimizmas

Martinas Seligmanas (1967) atliko eksperimentą, kuris pakeitė psichologiją. Šunys, negalėję kontroliuoti nemalonių dirgiklių, vėliau nustojo bandyti pabėgti — net kai galimybė atsirado. Jie išmoko bejėgiškumą.

Bet trečdalis šunų vis tiek bandė. Iš šio pastebėjimo gimė pozityvi psichologija — mokslas ne apie tai, kas sugedę, o apie tai, kas veikia.